- ištremtis
- ištremtìs sf. (3b) BŽ540 ištrėmimas, ištrėmimo vieta.
Dictionary of the Lithuanian Language.
ištremtis
Look at other dictionaries:
ištremtis — ištremti̇̀s dkt. Už tauragi̇̀škių šeimõs i̇̀štremtį į Si̇̀birą prokuròrai prãšo įkãlinti bùvusį saugumiẽtį … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
ištremtuvė — ištremtùvė sf. (2); rš žr. ištremtis … Dictionary of the Lithuanian Language
